Siekiant patikimai pasirengti mašininio intelekto keliamiems iššūkiams, sprendimo kūrėjas rekomenduoja diegti visapusišką atsparumo užtikrinimo strategiją, apimančią keturis tarpusavyje susijusius etapus:
1. Atkūrimo rizikų vertinimas. IT komandos turi išsiaiškinti, ar dabartinė tinklo konfigūracija leidžia atlaikyti greitus pažeidžiamumų išnaudojimo ciklus. Analizės dėmesys perkeliamas į švaraus atkūrimo galimybes ir į vertinimą, ar atsarginių kopijų diegimo aplinkos yra izoliuotos nuo kompromituotų produkcinių mazgų.
2. Izoliuotas atkūrimas (air gapping). Organizacijos privalo saugoti patikimas, nekeičiamas kritinių duomenų kopijas, visiškai atskirtas nuo produkcinių prisijungimo duomenų ir tinklo valdymo plokštumų. Kartu būtina nuolat testuoti tikslinius atkūrimo laiko ir atkūrimo taško rodiklius (RTO ir RPO) remiantis šiuolaikiniais atakų scenarijais, o ne vien modeliuoti techninius įrangos gedimus.
3. Prioritetų nustatymas pagal Minimum Viable Company principą. Strategija reikalauja tiksliai apibrėžti sistemas, be kurių įmonė negali užtikrinti veiklos tęstinumo: tapatybės valdymo platformas, atsiskaitymų paslaugas ir bazines debesijos paslaugas. Taip pat svarbu įvertinti naujas technologines priklausomybes, tokias kaip vektorinių duomenų bazės ir dirbtinio intelekto modelių saugyklos.
4. Automatizavimas ir nuolatinis testavimas. Įmonėms būtina sukonfigūruoti automatizuotą grėsmių skenavimą, tikslų saugių atkūrimo taškų identifikavimą ir procesų orkestravimą specialiose izoliuotose aplinkose („švariuosiuose kambariuose“) dar prieš įvykstant kibernetiniam incidentui.