Priešakinis saugumas – kodėl apgaulė tampa esminiu gynybos strategijos elementu?
Daug metų kibernetinio saugumo strategija daugiausia rėmėsi reaktyviu požiūriu – pirmiausia įvykdavo incidentas, jis buvo aptinkamas, analizuojamas ir tik tada atliekami taisomieji veiksmai. Tais laikais, kai atakos buvo mažiau pažangios, toks modelis dažnai buvo pakankamas. Tačiau didėjant grėsmių skaičiui ir IT infrastruktūros sudėtingumui, vien tik reagavimas į incidentus tampa neefektyvus. Todėl dauguma organizacijų į gynybos strategijų kūrimą ima žiūrėti remdamiesi prevencinio kibernetinio saugumo požiūriu.
Prevencinės saugos tikslas yra ne tik atakos aptikimas, bet, svarbiausia, numatyti, blokuoti arba bent jau žymiai vėlinti įsibrovėlių veiksmus dar prieš jiems padarant realią žalą. Šio pokyčio mastą gerai parodo Gartner prognozės. Anot analitikų, jau iki 2030 metų apie 50% kibernetinio saugumo išlaidų bus skiriamos prevenciniam kibernetiniam saugumui, t. y. tokioms technologijoms kaip grėsmių numatymo intelektas, pažangus dezinformacijos sprendimai ar automatizuoti apsaugos mechanizmai. Palyginimui, net 2024 metais tokių įrankių dalis saugumo biudžetuose sudarė mažiau nei 5%.
Tai aiškus signalas, kad kibernetinio saugumo pramonė žengia į naują etapą, kuriame pagrindinį vaidmenį atliks sprendimai, leidžiantys aplenkti atakuojančiųjų veiksmus, o ne tik reaguoti į jų operacijų pasekmes.